Rugsėjo pirmoji. Gimnazija po truputį atgyja, renkasi mokytojai ir mokiniai, sveikina vieni kitus, džiaugiasi susitikę, dalijasi prabėgusios vasaros įspūdžiais. Įeinančius pro gimnazijos duris pasitinka skelbimas apie rugsėjo pirmosios šventę bei žvilgsnį patraukia spalvingas plakatas apie Ievos Eimutytės Mikelkevičienės tapybos darbų parodą bei jos atidarymą.
Jausmingos saksofono melodijos užtvindo gimnazijos erdvę ir sukviečia visus į aktų salę. Šventę pradeda gimnazijos direktorė Jolanta Čeponaitė, ji pasveikina susirinkusiuosius bei Ievą ir perduoda žodį jai.
Parodos „kaltininkė“ – aukšta šviesiaplaukė, sodriai mėlynos spalvos suknele, prabyla skambiu aiškiu balsu. Ieva nušvietė savo kūrybos kelią, kuris prasidėjo 2015 metais. Pirmosios tapybos pamokos Viktorijos Staryginos studijoje „dailės pamokos“ padarė moteriai tokį stiprų įspūdį, kad po savaitės jai gimė eilėraštis „Aš paėmiau dažų“, kurį ji ir paskaitė susirinkusiems.
Ieva prisipažino, kad pirmuosius paveikslus tapyti buvo labai sunku ir kartais norėjosi viską mesti ir daugiau tuo nebeužsiimti. Tačiau dabar ji džiaugiasi, kad pakako atkaklumo, užsispyrimo tęsti pradėtą veiklą. Daugelis parodos lankytojų negalėjo patikėti, kad eksponuojamų paveikslų autorė visai neseniai visiškai nemokėjo tapyti ir dailė jai buvo svetima.
Tapytoja kiekvienam mūsų palinkėjo nepasiduoti baimėms ir, jei turime kokią nors svajonę, atkakliai jos siekti, tikėti savo sugebėjimais.
Saksofono muzika žadino žiūrovų širdis ir subtiliai skatino pajusti paveikslų magiją.
