Visi juda į priekį, judėk ir tu!
Gimnazijos laikraštis „Varpininkas“
 Priimame į I-IV (9-12) suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo klases.

Dokumentai priimami darbo dienomis
nuo  9.00 iki 19.00 val.

Išsami informacija

 

Rugsėjo 1-osios šventė
 

Brandos atestatų įteikimas
 

Paskutinio skambučio šventė


Literatūros pamoka Kaune

Tą trečiadienį Kaune labai lijo. IV A ir D klasių moksleiviai su mokytoja Jolanta Labuckaite brido per balas, bet šlapias Žaliakalnis neužgesino entuziazmo ir stebino atminties ženklų gausa. Juos įamžino Šarūnas Baranauskas. Literatūros pamoka pėsčiomis, kurioje dalyvavo trys abiturientai - tai rašytojų biografijos ir istorijos apie kultūrinį gyvenimą Kaune 3-4 dešimtmetį. Aplankyti B. Sruogos ir Vaižganto muziejai. Įdomūs susitikimai ir pokalbiai. Ypač rašytojo Vaižganto muziejuje su rašytoju Alpu Pakėnu. Nuovargis. Ir viltis... Galgi įsimins dvyliktokai kai kuriuos ženklus, liudijančius, koks turtingas buvo tarpukario Kaunas lietuvių literatūros kūrėjų... Tai kartojimo pamoka prieš lietuvių kalbos egzaminą...


„Įdomioji Vilniaus universiteto istorija”

Gimnazijoje atidaryta ir iki gegužės mėn. veiks kilnojamoji ir virtuali ekspozicija „ Įdomioji Vilniaus universiteto istorija”. Ją pristatė Vilniaus universiteto ekspozicijų kuratorė Vaiva Klajumaitė. Muziejininkė papasakojo, kad tokios „keliaujančios” parodos idėja – tai naujas reiškinys muziejininkystėje. Ne lankytojas eina į muziejų, o muziejus atkleiauja pas lankytoją. Todėl tikrai mūsų mokyklai pasisekė, kad sulaukėme tokios ekspozicijos, kurioje apie seniausią Lietuvos universitetą pasakojama ne tradiciškai, bet akcentuojant įdomiausius šios aukštosios mokyklos gyvavimo laikotarpius, įvykius, pasakojant legendas, neįtikėtinus atsitikimus.

Mokiniai išgirdo universiteto atsiradimo istoriją, kontreformacijos pasekmes, svarbiausius VU gyvavimo faktus, kaip Vilniaus baziliskas susijęs su universitetu, kokie Europoje žinomi mokslininkai darbavosi šioje mokykloje, apie „kaltūną” , „sėdimąją diskoteką” ir kitus įdomius dalykus. Kviečiame atidžiai susipažinti su ekspozicijos medžiaga – tai reali pagalba ruošiantis ne tik istorijos, bet ir lietuvių kalbos egzaminui.


 Aplankytas Valstybės pažinimo centras

Mūsų gimnazijos mokiniai ir mokytojai jau apsilankė Valstybės pažinimo centre – moderniame muziejuje apie valstybę, kuris buvo atidarytas kovo mėnesį.  Patyrėme tikrai daug įspūdžių.

Nuolatinė Valstybės pažinimo centro ekspozicija supažindina su esminiais valstybės elementais: teritorija, gyventojais, valstybės institucijomis ir jų funkcijomis. Taip pat kalba apie tai, kaip kiekvienas pilietis gali aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime.  

Centre eksponuojamos ir keičiamos parodos. Šiuo metu su Lietuvą garsinančiais meno kūrėjais – Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais – supažindina paroda „Laisvė kurti“.

Valstybės pažinimo centro vizija – Lietuvos ateitimi tikintys ir ją aktyviai kuriantys, atsakomybę už save ir už savo bendrapiliečius prisiimantys žmonės. Ekspozicijose siekiama atsakyti į klausimus, kaip veikia demokratiška valstybė ir jos institucijos, kaip piliečiai gali dalyvauti valstybės kūrime ir valdyme, kokiais būdais galima spręsti visai visuomenei ar vietos bendruomenei aktualias problemas.“ 


Šiuolaikinio filosofo Kasparo Pociaus paskaita

Pradedame bendradarbiauti su Laisvuoju universitetu (LUNI). Ta proga įvyko pirmoji pažintis su LUNI bendruomene ir išklausyta Kasparo Pociaus, Lietuvos kultūros instituto šiuolaikinės filosofijos skyriaus doktoranto paskaita „Geismo bendruomenė ir daugybė – du mažosios politikos veidai“. Vyko diskusija šia tema, kurią moderavo LUNI koordinatorė Aira Niauronytė. Tema intrigavo, todėl klausytojai itin susikaupę klausėsi paskaitos. Tai kas gi ta „geismo bendruomenė? “.

Atsakyti galėtume šios problemos tyrinėtojo, filosofo Franco Berardi-Bifo citata: „Geismo bendruomenė neturi nieko bendra su bendruomene, turinčia bendras šaknis, su tauta, etnosu ar nacija. Bendras šaknis turinčią bendruomenę jungia „priklausomybė“: skirtybės yra niekas, svarbi tik tapatybė. Priešingai, geismo bendruomenėje priklausomybės nėra – yra tik paskirų žmonių (singularities) susidūrimai.“


Kovo 11-osios šventė mūsų gimnazijoje

Neliūdėkim, kad gražu, Viešpaties vaikeliai.
Pasidžiaukim pamažu - turim tokią gražią šalį!
Čia upeliai didei sraunūs bėga ir čiurlena.
Mūsų Vilnius, mūsų Kaunas, ir didvyrių žemė.
Tik suveiti mums ratelio, rankeles pasduoti.

Už tėvynės gražią šalį Dievui padėkoti.   /V. Landsbergis/

Kovo 11-osios minėjimas mūsų gimnazijoje  vėl buvo tradiciškai netradicinis: dailės mokytoja Asta Užaitė ir istorijos mokytoja Aušra Skardžiukienė  pasiūlė pasipuošti tulpėmis, ant kurių užrašėme palinkėjimus Lietuvai. Iš tulpių „nuaustą“ vėliavą išskleidėme mokyklos balkone. Grožėjosi net ir praeiviai. O istorijos mokytojos Aušros mintys, kokia svarbi ši data kiekvienam Lietuvos žmogui, ilgam įstrigo mūsų atmintyje...


Paskaita apie skaljolos meną

Mūsų  gimnazija, įgyvendindama Mokyklos bendruomenės metų projektą, bendradarbiauja su Vilniaus gidų bendrija. Taigi ne pirmą kartą mokykloje svečiuojasi šios bendrijos gidai pasiūlydami įdomių lektorių paskaitas mokytojams ir mokiniams. Šį kartą svečiavosi meno istorikė, Dailės akademijos dėstytoja, dr. Dalia Klajumienė, kuri supažindino bendruomenę su atgimstančiu skaljolos (it. scagliola) menu Lietuvoje. Lektorė papasakojo, kad dirbtinio marmuro puošyba paplito Europoje (ir Lietuvoje) jau XVI amžiuje. Daugiausia buvo dekoruojamos bažnyčios ir didikų rūmai. Džiugu, kad ir šiandien šio spalvingo meno pavyzdžių netrūksta ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Išklausę paskaitą dabar galėsime atpažinti šio meno pėdsakus įvairiuose kultūros objektuose.


Gimnazistai Knygų mugėje

     Paskutinį vasario savaitgalį Vilniaus „Varpo“ SG gimnazistai, literatūros mokytojos Jolantos Labuckaitės paraginti, dalyvavo XVII –oje Tarptautinėje knygų mugėje. Nors žmonių buvo labai daug, moksleiviai aplankė daugelį mugės stendų, pirko knygas, domėjosi renginiais. Išklausė rašytojų Ginos Viliūnės ir Jolitos Herlyn naujausių knygų pristatymą, paskaitą apie rašytoją Jurgį Kunčiną. Šarūnas Baranauskas užfiksavo keletą mugės akimirkų. Vienoje jų – buvęs „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos absolventas, žurnalistas ir rašytojas Algimantas Čekuolis.


Arbatos ceremonija

Mokyklos bendruomenė svečiavosi Japonijos ambasadoje, kur stebėjo Arbatos ceremoniją. Apie šią ceremoniją pasakojo ir ritualą demonstravo ambasados darbuotoja Haruka Seto. Puikiai kalbanti lietuviškai, japonė papasakojo: „Japonijoje visada paduoda arbatos svečiams ir namuose, ir darbe. Svetingumas prasideda nuo vieno puodelio arbatos. Rūpinimasis kitais žmonėmis ypač svarbus: kai žmonės susitinka, pasisveikina ir vaišinasi arbata bei saldumynais. Ši svetingumo dvasia yra įkūnyta Arbatos ceremonijoje.

Žaliosios arbatos milteliai Matčia į Japoniją atkeliavo maždaug prieš 800 – 1191 metais, kai Zen budistų vienuolis Eisai Zendži į Japoniją atvežė Zen budizmą, o kartu ir arbatos sėklas bei arbatos paruošimui reikalingas priemones. Vienuolis Eisai padovanojo arbatos sėklas vyriausiam vienuoliui Myoue Šionin, kuris pasėjo jas budistų šventykloje Kouzan-dži Kyoto mieste. Vėliau arbata pradėta sodinti ir kitose šalies vietovėse - taip arbatos gėrimo paprotys paplito visoje Japonijoje“.

Klausėmės įdomaus pasakojimo ir vaišinomės žaliąja arbata: vieniems ji labai patiko, kitiems – atrodė šiek tiek neįprasta.


Šimtadienis

Gimnazijoje įvyko Šimtadienio šventė, kurią parengė III A klasės mokiniai. Šventės pradžioje literatūros mokytoja J. Labuckaitė kreipėsi į renginio dalyvius tokiais žodžiais: „Mes gyvename stebuklų mieste, kurį rašytojas Balys Sruoga pavadino „brangakmeniu, šviečiančiu visur…“ Tai tos šviesos apgaubti mes šį vakarą žengiame į nepaprastą miesto parką, kurį leista vadinti ŠIMTADIENIO vardu. Tačiau, kad atsivertų šio parko vartai, turi įvykti mažytis stebuklas… Jei atidžiai skaitėte skelbimą – mes kviečiame virtualiai pasivaikščioti po parką ir… prakalbinti skulptūras, kurios Jums papasakos daug įdomių dalykų… Tokia užduotis laukia abiturientų…“  Kiekvienos IV-osios klasės atstovas turėjo atlikti užduotį, kad kunigaikščio Gedimino, Barboros Radvilaitės, K. Donelaičio, A. Mickevičiaus, Žemaitės, Romain Gary ir Cemacho Šabado skulptūros imtų byloti… Po to sveikinimo žodį tarė mokyklos „daktaras Aiskauda” – direktorė, muzikinius kūrinius atliko Lukas (IV A kl.) ir Paulius (IV D kl.). Pasakiškai apšviestas  „Šimtadienio parkas“ padovanojo gražų vakarą.