Visi juda į priekį, judėk ir tu!
 

Pyragų diena


Šiaurės šalių bibliotekų savaitė

Gimnazijos biblioteka, dalyvaudama Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje lapkričio 14- 16 dienomis, bendruomenei pristatė literatūros ir nuotraukų parodą „Šaurės šalys – mūsų kaimynės“, o lapkričio 16 d. visus pakvietė į literatūros popietę „Šviesos ir žodžio šventė“, bibliotekos vedėja Rasa Zdanevičienė pristatė projektą, geografijos mokytoja Laura Riškienė supažindino dalyvius su Šiaurės šalimis. Renginį tęsė mokiniai skaitydami rengėjų pasiūlytą tekstą žvakių šviesoje. Bibliotekos vedėja pravedė viktoriną, kurioje buvo pateikta klausimų iš Šiaurės šalių istorijos, geografijos, literatūros ir kitų sričių. Viktorina padėjo geriau užtvirtinti gautą informaciją apie Šiaurės šalis. Nugalėtojai džiaugėsi saldžiais prizais ir atminimo dovanėlėmis, o pralaimėjusieji gavo paguodos prizus. Renginio pabaigoje į simbolinę „Laiko kapsule“ dalyviai dėjo laiškus sau į ateitį.

 

Matematikos lagamino viešnagė Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijoje

 Jau ne be pirmus metus bendradarbiaujame su Goethe‘s institutu Lietuvoje. Ilgai lauktas „Matematikos lagaminas“ spalio pabaigoje atkeliavo į mūsų gimnaziją. Pirmiausia prie lagamino sėdo matematikos mokytojos, vėliau ir kiti gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojai. Pirmąją savaitę mokytojos nusinešdavo į pamokas po vieną dvi priemones ir pamokas pradėdavo motyvaciją stiprinančiu ir žingeidumą skatinančiu pratimu. Gimnazijoje kasmet organizuojama matematikos metodinė diena. Šiemet įdomiau surengti šią dieną padėjo tie naujieji „žaisliukai“ iš to stebuklingo lagaminėlio. Kiekvieną pertrauką visų mokytojų ir mokinių laukė vis nauji galvosūkiai. Mokiniai jau truputį buvo susipažinę su užduotimis, tai spėliojo, kad bus įdomu, nauja, kitaip, o kartais ir pikta, kad nesigauna. Mokytojus teko labai stipriai vilioti į tas matematines pertraukas, nes dauguma, sakė, kad su matematika nelabai draugavo. Pabandę užburtąsias raides, piramides ar kubą sudėti pamiršdavo, kad ir pertrauka baigėsi. Labiausiai užintrigavo galvosūkis „Užburta T raidė“ ir dingę vaikai kortelėje.

Labai dėkojame Goethe‘s institutui ir jo darbuotojams už galimybę kitaip pažvelgti į matematiką.

Direktorė Jolanta Čeponaitė

 

Suaugusiųjų švietimo savaitės atidarymas Alytuje

Penktadienį, lapkričio 11 d. visi šalies andragogai keliavo į Alytų – XVII-osios suaugusiųjų švietimo savaitės atidarymo forumas vyko miesto teatre. Susirinkusius sveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Vrubliauskas, Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas, LSŠA prezidentė dr. Vilija Lukošūnienė, suaugusiųjų švietimo ekspertas Europoje dr. Carlo Smaldone Villani. Apie suaugusiųjų švietimą kaip žmogaus kaitos prielaidą kalbėjo žurnalistas, laidų vedėjas, vertėjas ir rašytojas Andrius Tapinas. Apie spalvų įtaką mokymuisi klausėmės Alytaus dailės mokyklos direktoriaus Redo Diržio. Metų andragogu paskelbtas buvęs ilgametis LSŠA prezidentas Arūnas Bėkšta. Po pietų dalyvavome kūrybinėse dirbtuvėse.

 

Projektas „CUT THE ICE

2016 m. spalio 23–30 dienomis jaunų žmonių grupė iš Lietuvos dalyvavo tarptautiniame jaunimo mainų projekte: „CUT THE ICE” Lenkijoje. Pagal programą „Erasmus+“ įgyvendintas projektas pakvietė jaunimą iš Lenkijos, Rumunijos, Lietuvos, Slovakijos ir Niderlandų. Šiame projekte dalyvavo ir mūsų gimnazijos atstovai.

Projekto dalyviai turėjo tikslą diskutuoti bei suprasti ksenofobijos priežastis bei kilmę. Šiandieną auganti ksenofobija bei islamofobija Europoje buvo priežastis organizuoti šį aktyvaus jaunimo susibūrimą, itin svarbi priemonė ieškant spendimų daugiakultūrinėje bendruomenėje. Mainų metu buvo tobulinamos jaunų žmonių kompetencijos, taikant neformaliojo ugdymo metodus: dirbant grupėse, kūrybinėse dirbtuvėse, taikant vaidmenų žaidimus ar simuliacijas bei dalinantis asmenine patirtimi ir kt. Per praktinius užsiėmimus mes stengėmės susidraugauti su kitų šalių atstovais, gvildenome susitikimo temą, bandėme taikyti įvairius metodus, kurie paskatintų pokyčius daugiakultūrinėse visuomenėse bei kosmopolitiniame pasaulyje. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad mums pavyko pertekti pagrindinę mintį ir įkvėpti visus projekto dalyvius imtis veiksmų.

Vokiečių kalbos vyresnioji mokytoja Irina Voitiuk


Vokiečių kalbos diena „Ö kaip vokiškai?“

Spalio 20 d. visoje šalyje vyko per 200 renginių, skirtų vokiečių kalbai ir kultūrai. Vokiečių kalba – svarbiausia verslo kalba Europos Sąjungoje, antroji dažniausiai vartojama mokslo kalba, po anglų kalbos ji yra dažniausiai vartojama kalba internete. Studijos Vokietijoje nemokamos, daugiausia turistų Lietuvoje sulaukiame būtent iš Vokietijos, todėl šios užsienio kalbos žinios teikia pranašumą darbo rinkoje, studijuojant ar plėtojant verslą.

Pirmą kartą ir mūsų gimnazijoje įvyko vokiečių kalbos dienos „Ö kaip vokiškai?“ Vokiečių kalbos mokytoja ir jos mokiniai parengė pristatymą „Įdomūs faktai apie vokiečių kalbą“. Renginio dalyviai dainavo specialiai šiai dienai paminėti sukurtą himną, aktyviai dalyvavo viktorinoje, kiekvienas gimnazistas įgijo ne tik žinių, bet ir gavo Goethe`s-Instituto atminimo dovanėlę. Štai keletas šventės akimirkų.

Vokiečių kalbos vyresnioji mokytoja Irina Voitiuk


Priimame į I-IV (9-12) suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo klases.

Dokumentai priimami darbo dienomis
nuo  9.00 iki 19.00 val.

Išsami informacija

 

Rugsėjo 1-osios šventė
 

Brandos atestatų įteikimas
 

Paskutinio skambučio šventė


Literatūros pamoka Kaune

Tą trečiadienį Kaune labai lijo. IV A ir D klasių moksleiviai su mokytoja Jolanta Labuckaite brido per balas, bet šlapias Žaliakalnis neužgesino entuziazmo ir stebino atminties ženklų gausa. Juos įamžino Šarūnas Baranauskas. Literatūros pamoka pėsčiomis, kurioje dalyvavo trys abiturientai - tai rašytojų biografijos ir istorijos apie kultūrinį gyvenimą Kaune 3-4 dešimtmetį. Aplankyti B. Sruogos ir Vaižganto muziejai. Įdomūs susitikimai ir pokalbiai. Ypač rašytojo Vaižganto muziejuje su rašytoju Alpu Pakėnu. Nuovargis. Ir viltis... Galgi įsimins dvyliktokai kai kuriuos ženklus, liudijančius, koks turtingas buvo tarpukario Kaunas lietuvių literatūros kūrėjų... Tai kartojimo pamoka prieš lietuvių kalbos egzaminą...


„Įdomioji Vilniaus universiteto istorija”

Gimnazijoje atidaryta ir iki gegužės mėn. veiks kilnojamoji ir virtuali ekspozicija „ Įdomioji Vilniaus universiteto istorija”. Ją pristatė Vilniaus universiteto ekspozicijų kuratorė Vaiva Klajumaitė. Muziejininkė papasakojo, kad tokios „keliaujančios” parodos idėja – tai naujas reiškinys muziejininkystėje. Ne lankytojas eina į muziejų, o muziejus atkleiauja pas lankytoją. Todėl tikrai mūsų mokyklai pasisekė, kad sulaukėme tokios ekspozicijos, kurioje apie seniausią Lietuvos universitetą pasakojama ne tradiciškai, bet akcentuojant įdomiausius šios aukštosios mokyklos gyvavimo laikotarpius, įvykius, pasakojant legendas, neįtikėtinus atsitikimus.

Mokiniai išgirdo universiteto atsiradimo istoriją, kontreformacijos pasekmes, svarbiausius VU gyvavimo faktus, kaip Vilniaus baziliskas susijęs su universitetu, kokie Europoje žinomi mokslininkai darbavosi šioje mokykloje, apie „kaltūną” , „sėdimąją diskoteką” ir kitus įdomius dalykus. Kviečiame atidžiai susipažinti su ekspozicijos medžiaga – tai reali pagalba ruošiantis ne tik istorijos, bet ir lietuvių kalbos egzaminui.


 Aplankytas Valstybės pažinimo centras

Mūsų gimnazijos mokiniai ir mokytojai jau apsilankė Valstybės pažinimo centre – moderniame muziejuje apie valstybę, kuris buvo atidarytas kovo mėnesį.  Patyrėme tikrai daug įspūdžių.

Nuolatinė Valstybės pažinimo centro ekspozicija supažindina su esminiais valstybės elementais: teritorija, gyventojais, valstybės institucijomis ir jų funkcijomis. Taip pat kalba apie tai, kaip kiekvienas pilietis gali aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime.  

Centre eksponuojamos ir keičiamos parodos. Šiuo metu su Lietuvą garsinančiais meno kūrėjais – Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais – supažindina paroda „Laisvė kurti“.

Valstybės pažinimo centro vizija – Lietuvos ateitimi tikintys ir ją aktyviai kuriantys, atsakomybę už save ir už savo bendrapiliečius prisiimantys žmonės. Ekspozicijose siekiama atsakyti į klausimus, kaip veikia demokratiška valstybė ir jos institucijos, kaip piliečiai gali dalyvauti valstybės kūrime ir valdyme, kokiais būdais galima spręsti visai visuomenei ar vietos bendruomenei aktualias problemas.“ 


Šiuolaikinio filosofo Kasparo Pociaus paskaita

Pradedame bendradarbiauti su Laisvuoju universitetu (LUNI). Ta proga įvyko pirmoji pažintis su LUNI bendruomene ir išklausyta Kasparo Pociaus, Lietuvos kultūros instituto šiuolaikinės filosofijos skyriaus doktoranto paskaita „Geismo bendruomenė ir daugybė – du mažosios politikos veidai“. Vyko diskusija šia tema, kurią moderavo LUNI koordinatorė Aira Niauronytė. Tema intrigavo, todėl klausytojai itin susikaupę klausėsi paskaitos. Tai kas gi ta „geismo bendruomenė? “.

Atsakyti galėtume šios problemos tyrinėtojo, filosofo Franco Berardi-Bifo citata: „Geismo bendruomenė neturi nieko bendra su bendruomene, turinčia bendras šaknis, su tauta, etnosu ar nacija. Bendras šaknis turinčią bendruomenę jungia „priklausomybė“: skirtybės yra niekas, svarbi tik tapatybė. Priešingai, geismo bendruomenėje priklausomybės nėra – yra tik paskirų žmonių (singularities) susidūrimai.“


Kovo 11-osios šventė mūsų gimnazijoje

Neliūdėkim, kad gražu, Viešpaties vaikeliai.
Pasidžiaukim pamažu - turim tokią gražią šalį!
Čia upeliai didei sraunūs bėga ir čiurlena.
Mūsų Vilnius, mūsų Kaunas, ir didvyrių žemė.
Tik suveiti mums ratelio, rankeles pasduoti.

Už tėvynės gražią šalį Dievui padėkoti.   /V. Landsbergis/

Kovo 11-osios minėjimas mūsų gimnazijoje  vėl buvo tradiciškai netradicinis: dailės mokytoja Asta Užaitė ir istorijos mokytoja Aušra Skardžiukienė  pasiūlė pasipuošti tulpėmis, ant kurių užrašėme palinkėjimus Lietuvai. Iš tulpių „nuaustą“ vėliavą išskleidėme mokyklos balkone. Grožėjosi net ir praeiviai. O istorijos mokytojos Aušros mintys, kokia svarbi ši data kiekvienam Lietuvos žmogui, ilgam įstrigo mūsų atmintyje...