Andragogų mokymosi visą gyvenimą link…
Visus mokymo dalykus apimančio gamtamokslinio projekto „Laikas“ idėja kilo Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos 2019 m. veiklos plano projekto rengimo darbo grupėje (tikslas – ugdymo ir ugdymosi proceso tobulinimas, pagrįstas įsivertinimu ir duomenų analize; uždavinys – gamtamokslinio ugdymo tobulinimas; veiksmas – mokinių kūrybiškumo skatinimas). Projekto koordinatorė – direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Markevičienė.
Užvirė projekto veiklų planavimo darbai – metų pradžioje gimnazijos andragogai suplanavo bent po vieną veiklą (turėjome laisvę rinktis veiklos formą ir jos įgyvendinimo datą). Buvo planuojamos pamokos, paskaitos, parodos ir kt.
Remdamasi III klasės teminiu planu pasirinkau gruodžio pradžioje vesti atvirą pamoką „Laiko suvokimas“ ir nedelsdama pradėjau rinkti medžiagą – skaičiau apie laiką knygas, straipsnius, rinkau citatas, žymėjausi pastraipas, užsirašinėjau kilusias mintis… Laiko tema, jos platumas ir gilumas, mane domino vis labiau – kilo naujų idėjų apie jos integravimą į tradicines veiklas, apie papildomų veiklų organizavimą. Taigi, metų pabaigoje galėjau pasidžiaugti šešiomis savo veiklomis: tyrimo „Mokinių laiko planavimo ir savarankiško mokymosi ypatumai“, atlikto 2018 metais, rezultatų pristatymas mokiniams; atvira integruota biologijos (mokytoja metodininkė I. Filipova) ir psichologijos pamoka „Egzotiška oranžinė fantazija“ (projektai: „Saulėta oranžinio traukinio kelionė“, „Laikas“) trečios klasės mokiniams; atvira psichologijos pamoka trečių klasių mokiniams „Laiko suvokimas“; laiko temos integravimas į projekto „Švenčių belaukiant“ veiklas; paskaita-pratybos „Laiko suvokimas“ suaugusiųjų mokytojams.
Trumpai apibūdinsiu kai kurias veiklas.
Gruodžio mėnesį dvi mano organizuojamo tradicinio projekto „Švenčių belaukiant“ veiklas pavyko sėkmingai susieti su laiko tema:
– eglutės formos stendu „Laikas apibendrinti 2019-uosius ir laikas švęsti“ papuošta tarpaukščio erdvė (stendą sudarė 50-ties mokyklos bendruomenės narių refleksijos – 2019 metų apibendrinimai, parašyti ant laikrodį simbolizuojančių lapelių);
– mokyklos bendruomenės nariams organizuota šventinė pramoga „Smagu dovanoti“ (dalyviai traukė aforizmą apie laiką, skaitė jį ir vaišinosi saldainiais).
Šio, ne pirmus metus vykstančio, projekto veiklos sudarė galimybę ne tik integruoti aukščiau minėtus projektus, bet ir toliau puoselėti šventines gimnazijos tradicijas bei stiprinti bendruomeniškumą.
Paskaitos-pratybų teorinėje dalyje nagrinėtos temos: objektyvus ir subjektyvus laiko matavimas, laiko požymiai, žmogaus santykis su laiku egzistencinėje terapijoje. Pabaigoje atskleista žmogaus gyvenimo pagal vidinį laiką ir jo kūrybingumo sąsaja. Praktinėje dalyje suaugusiųjų mokytojai atliko užduotis – „Mano laiko linija (2019 m.)“ ir „Prasmės paieška”.
Dalyvavau ir kolegų vedamuose renginiuose: vyresn. dailės mokytojos A. Užaitės paskaita „LAIKO ženklai mūsų gimnazijoje“ bei parodos „Laiko siena“ pristatymas (parodos eksponatai – mūsų mokyklos mokinių pagaminti laikrodžiai); fizikos mokytojos metodininkės I. Šauklienės vestas kalėdinis renginys „Laiko strėlė“.
Spalio mėnesį mokyklos direktorė J. Čeponaitė pakvietė andragogus į seminarą „Laiko valdymas“ (lektorius – Laurynas Pečkaitis) – dalyvavome jame bei patobulinome bendrąsias ir profesinio tobulėjimo kompetencijas.
Siekdami įsivertinti projektą nusprendėme atlikti tyrimą „Andragogų požiūris į 2019 m. gimnazijoje organizuotą visus mokymo dalykus apimantį gamtamokslinį projektą „Laikas”. Tyrimą atlikau šių metų vasarį, jame dalyvavo 20 andragogų. Žemiau trumpai pateikti tyrimo rezultatai.
Kiekybinis andragogų įsitraukimas į projektą
Pusė andragogų (50 %) vedė po vieną renginį, kita pusė – po du, tris ir po daugiau renginių (10 % andragogų vedė net daugiau kaip po penkis renginius). Bendras andragogų vestų projekto renginių (pamoka, paskaita, paroda ir kt.) skaičius – 43 (vidutinis renginių skaičius vienam andragogui – daugiau kaip du renginiai).
95 % andragogų vedė tiek projekto renginių, kiek ir planavo, arba daugiau renginių nei planavo (atitinkamai – 80 % ir 15 %).
Visi andragogai dalyvavo bent viename kolegų vestame projekto renginyje, daugiau nei pusė jų (65 %) dalyvavo keturiuose, penkiuose arba daugiau kaip penkiuose renginiuose (atitinkamai – 25 %, 15 % ir 25 %). Vidutinis dalyvavimų kolegų vestuose renginiuose skaičius – 4,5 karto.
Absoliuti dauguma andragogų (95 %) dalyvavo su laiko tema susietame projekte „Švenčių belaukiant“.
Andragogų įsitraukimo į projektą motyvai ir patirti sunkumai dalyvaujant projekte
Stipriausi andragogų įsitraukimo į projektą motyvai (vidutinis įvertis – 2 balai):
– įdomūs kolegų vedami renginiai (balų vidutinė reikšmė – 2,7);
– laisvė pasirinkti veiklos(-ų) formą ir datą (balų vidutinė reikšmė – 2,6);
– susidomėjimas laiko tema (balų vidutinė reikšmė – 2,6);
– aktyvus kolegų įsitraukimas į projektą (balų vidutinė reikšmė – 2,4);
– asmeniniai patyrimai, susiję su laiko tema (balų vidutinė reikšmė – 2,4).
Didžiausi andragogų sunkumai, patirti dalyvaujant projekte (vidutinis įvertis – 2 balai):
– didelės darbo sąnaudos (balų vidutinė reikšmė – 2,2);
– temų integravimo sunkumai (balų vidutinė reikšmė – 1,9);
– laiko ruoštis renginiui stoka (balų vidutinė reikšmė – 1,9).
Andragogų nuomonė apie projekto veiksmingumą
95 % andragogų nuomone, projekto veiksmingumas ir ugdymo procesui, ir bendruomeniškumo stiprinimui yra vidutiniškas, didelis arba labai didelis. Projekto veiksmingumas bendruomeniškumo stiprinimui (didelį ir labai didelį veiksmingumą pažymi 75 % andragogų – atitinkamai 45 % ir 30 %) yra beveik dvigubai didesnis nei jo veiksmingumas ugdymo procesui (didelį ir labai didelį veiksmingumą pažymi 40 % andragogų – atitinkamai 30 % ir 10 %).
Andragogų norai ir siūlymai dėl panašaus pobūdžio projektų organizavimo ateityje
Daugiau nei pusė(55 %) andragogų norėtų arba labai norėtų (atitinkamai – 30 % ir 25 %), kad ateityje gimnazijoje būtų organizuojami panašaus pobūdžio projektai, daugiau nei trečioji jų dalis (35 %) – nei norėtų, nei nenorėtų.
Daugiausia andragogų (30 %) siūlo ateityje panašaus pobūdžio projektuose iš esmės nieko nekeisti, po kiek mažiau andragogų siūlo konkrečius pakeitimus:
– 25 % siūlo į projektą įtraukti tik savanorius;
– 25 % siūlo geriau apgalvoti organizacinius projekto aspektus;
– 20 % siūlo dėl projekto temos tartis su visais andragogais.
Ir vis dėlto net 70 % andragogų pateikia vienokius ar kitokius siūlymus dėl panašaus pobūdžio projektų organizavimo ateityje.
2019-ųjų pradžioje, pasirinkę veiklos kryptį, susitelkėme ir su nemažu įkarščiu veikėme visus metus: planavome, mokėmės, kūrėme, vedėme renginius, tenkinome saviraiškos ir savirealizacijos poreikius, šventėme.
Laikas yra nebe smėlio laikrodis, kuris sunaudoja smėlį, o pjovėjas, surišantis pėdą.
A. DE SAINT-EXUPERY, 2005, 12 p.
Vykdydami projektą „Laikas“ tarsi ir „surišome pėdą“, turtingą mokymosi patirčių, kūrybinių veiklų, tarpusavio bendradarbiavimo, įvairiausių jausmų. Turime kuo pasidžiaugti, didžiuotis, turime ką prisiminti… Manau, kad ir ateityje galime tikėtis gausaus ir kokybiško ilgalaikių projektinių veiklų derliaus, nes mūsų, suaugusiųjų mokytojų, geroji patirtis parodė, kad sėkmingai pramynėme dar vieną kelią, vedantį mokymosi visą gyvenimą link, esame nusiteikę ir sugebame juo eiti.
Literatūra
Saint-Exupery, Antoine de. Citadelė: [romanas]/Saint-Exupery; iš prancūzų kalbos vertė Juozas Mečkauskas-Meškela. – Vilnius: Tyto alba, 2005. – 471[5] p.
Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos psichologė,
vyresn. psichologijos mokytoja
Rolanda Šakauskienė
